Popieþiaus Benedikto XVI apsilankymas Turkijoje
 
 (KAP) Lapkrièio 28 – gruodþio 1 d. popieþius Benediktas XVI lankësi Turkijoje. Prieð iðvykdamas popieþius pareiðkë, kad jo kelionë yra ne politinë, bet pastoracinë. Jis trokðtàs prisidëti prie kultûrø bei religijø tarpusavio dialogo ir supratimo ir taip skatinti susitaikymà. Popieþius pabrëþë didelæ simbolinæ vertæ, tenkanèià jo susitikimui su Konstantinopolio patriarchu Bartolomëjumi I.

Lapkrièio 28 d.

Ankaros oro uoste popieþiø sutiko Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas. Susitikimas su Erdoganu á programà buvo átrauktas paskutinæ minutæ. Iðkart po to Turkijos ministras pirmininkas iðskrido á NATO susitikimà Rygoje.

Maþdaug ketvirtá valandos trukæs popieþiaus susitikimas su Erdoganu vyko oro uosto svarbiø asmenø centre. Po susitikimo Turkijos ministras pirmininkas þiniasklaidos atstovams pareiðkë, jog popieþius pritariàs jo ðalies ástojimui á Europos Sàjungà. Jis pats praðæs popieþiaus, kad Vatikanas paremtø Turkijos stojimà á ES. Popieþius jam atsakæs, kad Vatikanas nesàs politinë instancija, taèiau Turkijos stojimui pritariàs. Turkijos ministras pirmininkas taip pat sakë, jog popieþius iðdëstæs jam savo poþiûrá á islamà ir perdavæs svarbià þinià, jog jis islamà laikàs „taikos religija“.

Po susitikimo su Erdoganu popieþius Benediktas XVI nuvyko á Atatiurko muziejø. Mustafos Kelmalio Atatiurko („turkø tëvo“), ðiuolaikinës Turkijos Respublikos steigëjo ir pirmojo prezidento, kapas yra 25 km uþ Ankaros. Ten popieþius buvo pasveikintas sargybos komendanto ir prieð karstà padëjo gëliø puokðtæ. Po to Benediktas XVI apsilankë „Nacionalinës sutarties bokðto“ salëje, kur á Aukso knygà áraðë tokius þodþius: „Šioje ðalyje, kurioje susitinka ávairios religijos ir kultûros ir kuri kaip tiltas jungia Azijà ir Europà, mielai pritariu Respublikos steigëjo þodþiams: Taika tëvynëje – taika pasaulyje“.

Vëliau Ankaroje Benediktas XVI buvo priimtas Turkijos valstybës prezidento Ahmeto Necdeto Sezero. Prezidentas savo rezidencijoje pasveikino popieþiø nuoðirdþiu rankos paspaudimu. Po to Sezeras ir Benediktas XVI pasitraukë á prezidento kabinetà pasikalbëti.

Po apsilankymo pas Turkijos prezidentà popieþius Ankaroje susitiko su Turkijos valstybinës religijos reikalø tarnybos vadovu prof. Ali Bardakoglu. Susitikime taip pat dalyvavo Ankaros ir Stambulo didysis muftijus. Pokalbio pradþioje Benediktas XVI priminë Vatikano II Susirinkimo nutarimus, kuriais Katalikø Baþnyèia atvertë naujà santykiø su kitomis religijomis puslapá. Popieþius ragino krikðèioniø ir musulmonø dialogà plëtoti kaip nuoðirdþius mainus tarp draugø. Cituodamas popieþiø Jonà XXIII, Benediktas XVI pasakë: „Að myliu turkus“. Jis ragino dialogo tarp religijø bei kultûrø imtis su optimizmu ir viltimi. Krikðèionys ir musulmonai turi áþiûrëti bei stiprinti juos vienijantá saità, siekdami taikos, laisvës, socialinio teisingumo ir moraliniø vertybiø visø þmoniø labui.

Pirmoji vizito diena baigta susitikimu su diplomatø korpusu Ankaroje. Kreipdamasis á apaðtaliðkojoje nunciatûroje susirinkusius diplomatus, popieþius pareiðkë atvykæs á Turkijà „kaip dialogo ir taikos draugas ir apaðtalas“. Baþnyèia, pasak jo, trokðta bendradarbiauti su visomis religijomis, pirmiausia musulmonais, ir drauge su jomis skatinti taikà ir laisvæ, socialiná teisingumà ir moralines vertybes. Jis puoselëjàs viltis, kad jo kelionë á Turkijà duosianti „gausiø vaisiø“. Popieþius vël akcentavo autentiðko dialogo tarp religijø bûtinybæ. Toks dialogas leistø religijoms geriau viena kità paþinti bei gerbti ir per tai tinkamiau tarnauti tauriausiam þmogaus tikslui – Dievo ir tikrosios laimës paieðkai.

Diplomatø korpuso vicedekanas, Libano pasiuntinys Georges‘as Siamas sveikindamas popieþius sakë, kad jo vizito laikas kaip niekada tinkamas. Turkija jau ne vienà ðimtmetá siekia skirtingoms etninëms grupëms, religijos bei kultûroms priklausanèiø þmoniø sugyvenimo. Ir ðiandien vyriausybë aktyviai stengiasi „áveikti vis platesnius Rytus ir Vakarus, krikðèionybæ ir islamà skirianèius griovius“.

Lapkrièio 29 d.

Šià dienà popieþius Benediktas XVI aukojo ðv. Miðias keturis kilometrus nuo Efezo nutolusios Marijos ðventovës Meryem Ana Evil (Motinos Marijos Namai) baþnyèioje. Šv. Miðiose, kuriø metu popieþius norëjo perteikti visuotinës Baþnyèios artumà nedidelei krikðèioniø maþumai, dalyvavo apie 500 tikinèiøjø.

Šventojo Sosto duomenimis, Turkijoje gyvena 32 tûkst. katalikø, sudaranèiø 0,04 proc. visø gyventojø. 99 proc. ið 75 milijonø gyventojø iðpaþásta islamà. Katalikus globoja 6 vyskupai, 13 kunigø, 4 nuolatiniai diakonai, 13 broliø vienuoliø bei 86 seserys vienulës, 8 misionieriai pasaulieèiai bei 28 katechetai. Šalyje veikia 47 parapijos. Katalikø Baþnyèia Turkijoje ðiandien neturi jokio teisinio statuso.

Vakare popieþius Benediktas XVI ir patriarchas Bartolomëjus I pradëjo savo susitikimà malda Šv. Jurgio katedroje, patriarcho rezidencijoje Fanare. Popieþius ir patriarchas kartu áþengë á katedrà. Choras sugiedojo antifonas Romos globëjo Petro ir Pauliaus bei Konstantinopolio Baþnyèios globëjo Andriejaus garbei. Po bendros maldos „Tëve mûsø“ Benediktas XVI ir Bartolomëjus I perskaitë savo sveikinimus.

Popieþius savo kreipimesi pabrëþë ekumeninæ susitikimo reikðmæ ir patvirtino ásipareigojimà darbuotis katalikø ir ortodoksø vienybës labui. Jis aukðtai ávertino „dràsø apsisprendimà“ panaikinti abipusius 1054 m. pasmerkimus. 1965 m. tai iðkilmingai padaræ popieþius Paulius VI ir patriarchas Atenagoras I. Nuo tada nauji Romos ir Konstantinopolio santykiai rëmæsi meile. Popieþius pabrëþtinai atkreipë dëmesá á baþnytinæ Turkijos istorijà. „Dþiaugiuosi bûdamas ðalyje, taip artimai susijusioje su krikðèioniðkuoju tikëjimu“, – sakë Benediktas XVI. Nuo apaðtalø laikø krikðèioniðkosios ðiandienës Turkijos bendruomenës turëjusios daug kankiniø, teologø, dvasiniø ganytojø, vienuoliø ir ðventø vyrø bei moterø. Kaip iðkilius ðiandieniø patriarchø pirmtakus ir „garbingus uþtarëjus“ popieþius paminëjo ir Katalikø Baþnyèioje kaip ðventuosius bei Baþnyèios mokytojus gerbiamus ðv. Grigaliø Nazianzietá ir ðv. Jonà Auksaburná. Jø prieð 800 metø po Konstantinopolio apiplëðimo Vakaruose atsidûrusius palaikus, dabar besiilsinèius Šv. Jurgio baþnyèioje, 2004 m. Bartolomëjui I gràþino popieþius Jonas Paulius II. Benediktas XVI taip pat priminë septynis ðiandienës vakarø Turkijos teritorijoje ávykusius ekumeninius Susirinkimus, kuriø nutarimai, pripaþástami ir ortodoksø, ir katalikø, „yra ilgalaikës gairës ir rodyklës mûsø kelyje á visiðkà vienybæ“.

Kreipdamasis á popieþiø, Bartolomëjus I sakë, kad popieþius ir ekumeninis patriarchas kaip senosios ir naujosios Romos vyskupø ápëdiniai „vienodai atsakingi“ uþ þingsnius Jëzaus ásakymo, kad mokiniai bûtø viena, ávykdymo linkme. „Priimame Jus, pirmàkart besilankantá ðiame mieste, lygiai taip pat nuoðirdþiai kaip mûsø pirmtakai, ekumeniniai patriarchai Atenogoras I ir Dimitrijus I priëmë Jûsø pirmtakus popieþius Pauliø VI ir Jonà Pauliø II“, – sakë patriarchas. Šie „garbingi vyrai“ suvokë „tokiø susitikimø neákainojamà vertæ ir neatidëliotinà bûtinybæ“ kelyje á susitaikymà per „meilës ir tiesos dialogà“. Bartolomëjus I priminë savo metropolijos nepaprastà vaidmená krikðèionybës istorijoje. Èia apaðtalas Andriejus ásteigë Baþnyèià, „ðventasis, apaðtalams prilygstantis imperatorius Konstantinas Didysis“ ákûrë naujàjà Romà, èia vyko didieji ankstyvosios Baþnyèios susirinkimai tikëjimo iðpaþinimui suformuluoti. Èia „kankiniai ir ðventieji, vyskupai ir vienuoliai, teologai ir mokytojai“ kartu su „gausybe liudytojø“ iðpaþino ortodoksinio tikëjimo tiesà. Patriarchas ypaè pabrëþë jo dviejø pirmtakø – ðv. Grigaliaus Nazianzieèio ir ðv. Jono Auksaburnio – gràþinimà prieð dvejus metus. Jonas Paulius II, jo þodþiais, esàs vertas „amþino atminimo“.

Po to popieþius ir patriarchas nuëjo á abi ðventoves, kuriose laikomi Grigaliaus Nazianzieèio ir Jono Auksaburnio palaikai, ir trumpai pasimeldë. Iðkart po pamaldø buvo surengtas popieþiaus priëmimas Bartolomëjaus I rezidencijoje.

Lapkrièio 30 d.

Šià dienà popieþius Benediktas XVI kaip sveèias dalyvavo iðkilmingoje ortodoksø liturgijoje Šv. Jurgio katedroje Šv. Andriejaus ðventës proga. Benediktas XVI katedroje uþëmë garbingà vietà prieðais ðventimui vadovavusio ekumeninio patriarcho Bartolomëjaus I sostà. Šventimo pradþioje patriarchas prie áëjimo á katedrà popieþiø pasveikino broliðku buèiniu, kaip áprasta tik tarp ortodoksø hierarchø.

Per pamokslà ekumeninis patriarchas paragino toliau þengti keliu, vedanèiu Baþnyèios vienybës link. „Meldþiamës, kad ateitø diena, kai bus vël visiðkai atkurta sakramentinë bendrystë“, – sakë Bartolomëjus I. Kartu jis dar kartà pasidþiaugë popieþiaus apsilankymu. Benedikto XVI dalyvavimas pamaldose esàs Dievo palaiminimo þenklas. Kartu tai rodo bendrà valià nenukrypstamai, „meilës ir iðtikimybës Evangelijos ir Tradicijos tiesai dvasia“ tæsti kelionæ iki „visiðkos mûsø Baþnyèiø bendrystës atkûrimo“. Pamokslo pradþioje patriarchas pabrëþë liturgijos reikðmæ. Kiekvienas dieviðkosios liturgijos ðventimas yra „galinga ir ákvepianti dangaus ir istorijos koncelebracija“. Ortodoksø liturgija esanti mistinis patyrimas, kad „Kristus buvo, yra ir visada bus tarp mûsø“.

Liturgijos ðventimo pabaigoje Bartolomëjus I áteikë popieþiui Epiro Graikijoje srityje iðleistà brangø XIX a. pradþios Biblijos egzemplioriø. Benediktas XVI padovanojo tauræ ir patenà. Po pamaldø Benediktas XVI ir Bartolomëjus I kartu suteikë palaiminimà. Popieþius tarë laiminimo formulæ lotyniðkai, patriarchas giedodamas vertë jà á graikø kalbà. Po liturgijos ðventimo taræs þodá Benediktas XVI kvietë plëtoti á visiðkà visø krikðèioniø vienybæ orientuotà dialogà siekiant pasauliui átikinamai liudyti Dievo meilæ.

Po pamaldø Benediktas XVI ir Bartolomëjus I Sosto salëje iðkilmingai pasiraðë bendrà pareiðkimà, kuriame pabrëþiama bûtinybë áveikti Baþnyèios susiskaldymà ir sekuliarizacijos bei konfliktø akivaizdoje bendromis jëgomis skatinti krikðèioniðkàsias vertybes. Pareiðkime taip pat nedviprasmiðkai reikalaujama religiniø bei kultûriniø maþumø apsaugos ir pastangø taikai Artimuosiuose Rytuose pasiekti. Pareiðkimà prancûziðkai perskaitë Popieþiðkosios krikðèioniø vienybës prezidentas kardinolas Walteris Kasperis, angliðkai – Pergamono metropolitas Joanis (Zizioulas).

Vëliau popieþius Benediktas XVI aplankë Hagia Sophia Stambule. Kadaise didþiausia krikðèionijos baþnyèia nuo 1453 m. buvo osmanø imperijos meèetë, o ðiandien paversta muziejumi. Popieþiaus ekskursija po milþiniðku kupolu truko 35 minutes. Statinio ypatybes popieþiui aiðkino muziejaus direktorius. Benediktas XVI apþiûrëjo atidengtas mozaikas su Kristaus ir Dievo Motinos vaizdais, taèiau, prieðingai negu èia lankæsis popieþius Paulius VI, nepadarë jokiø maldà rodanèiø judesiø.

Popieþius lankësi „Mëlynojoje meèetëje“. Èia já pasitiko Bosforo didysis muftijus prof. Mustafa Cagrici. Prie áëjimo Benediktas XVI, kaip ir kiti lankytojai, nusiavë batus. Muftijus padëkojo popieþiui, jog ðis ginàs „tvirtus principus“: „Esame jums dëkingi, kad prieðinatës moralës nuosmukiui“. Musulmonai, pasak muftijaus, „laimingi“ dël popieþiaus apsilankymo „Mëlynojoje meèetëje“. Cituodamas ið Aristotelio „Nikomacho etikos“, muftijus pasakë: „Viena kregþdë dar nereiðkia pavasario“. Taèiau ði pirmoji kregþdë kartu esanti daug þadantis pranaðingas „taikos meto“ þenklas. Apþiûrëjæ meèetæ, popieþius ir didysis muftijus pastarojo kvietimu kartu tyliai pasimeldë.

Po to popieþius Benediktas XVI susitiko su armënø apaðtaliðkuoju Konstantinopolio patriarchu Mesrobu II. Armënø apaðtaliðkoji Baþnyèia ðiuo metu yra didþiausia krikðèioniø bendruomenë Turkijoje. Per pamaldas patriarchinëje katedroje popieþius apgailestavo dël susiskaldþiusios krikðèionijos keliamo „papiktinimo“ ir ragino kuo skubiau uþgydyti persiskyrimo þaizdas. Benediktas XVI netiesiogiai uþsiminë apie armënø genocidà: armënø tauta, pasak jo, liudijusi savo tikëjimà „daþnai labai tragiðkomis aplinkybëmis“, kaip, pavyzdþiui, ðiame ðimtmetyje. Susitikimà popieþius pavadino „daugiau negu vien paprastu ekumeninio mandagumo ir draugystës gestu“. Jis esàs visiðkos krikðèioniø vienybës bendros vilties þenklas. Baþnyèios susiskaldymà jis pavadino tragiðku ir akivaizdþiai prieðtaraujanèiu Dievo valiai. Tai kenkia ðvenèiausiam krikðèionybës reikalui – Evangelijos skelbimui. O juk Kristus savo gyvybæ atidavæs uþ tai, kad nugriautø skirianèias sienas.

Treèioji vizito diena baigta susitikimais su sirø ortodoksø metropolitu bei didþiuoju Turkijos rabinu ir vakariene su Katalikø vyskupø konferencijos nariais. Po to dar susitikta su maþdaug 150 katalikø jaunuoliø, kurie delegatûros sode pagiedojo baþnytiniø giesmiø ir padainavo turkø liaudies dainø.

Gruodþio 1 d.

Popieþius Benediktas XVI uþbaigë savo apsilankymà Turkijoje ðv. Miðiomis Stambulo katalikiðkoje Šventosios Dvasios katedroje. Pamaldas vël þenklino raginimai siekti krikðèioniø vienybës. Kaip garbës sveèiai dalyvavo ekumeninis patriarchas Bartolomëjus I, armënø apaðtaliðkasis Konstantinopolio patriarchas Mesrobas II, sirø ortodoksø metropolitas Mar Filüksenas, kiti aukðti krikðèioniðkøjø Baþnyèiø ir miesto atstovai.

Per pamokslà Benediktas XVI ið naujo paragino imtis ekumeniniø pastangø. Jonas Paulius II 1979 m. ðioje katedroje iðreiðkæs viltá, kad naujasis tûkstantmetis jau atrasiàs suvienytà Baþnyèià. „Ši viltis dar netapo tikrove, taèiau popieþius vis trokðta pamatyti jà iðsipildþiusià“. Ekumenizmui visuose baþnytiniuose reikaluose teiktina pirmenybë. Në viena Baþnyèia neturinti priiminëti sprendimø, prieðingø vienybës troðkimui ar jai kenkianèiø. Benediktas XVI ragino krikðèionis ir sunkiomis aplinkybëmis iðpaþinti savo tikëjimà. Baþnyèiai nerûpi valdþia ar turtai, jos uþduotis skelbti Kristø. „Jûs þinote, kad Baþnyèia niekam nenori ko nors primesti, ji tik praðo leisti laisvai gyventi, kad galëtø rodyti tà, kurio negali slëpti, – Jëzø Kristø“, – sakë popieþius. Jis taip pat uþsiminë apie katalikø padëtá Turkijoje, kur jie savo kasdienybe dalijasi su musulmonais. Katalikai turëtø bûti jautrûs „alkstantiems teisingumo, taikos, orumo ir pagarbos sau ir savo broliams bei seserims“. Pamokslo pabaigoje popieþius pabrëþtinai ðaukësi naujø Sekminiø: „Atsiøsk, o Vieðpatie, savo Šventàjà Dvasià visai Baþnyèiai, kad ji gyventø kiekviename jos naryje ir padarytø juos tavo Evangelijos ðaukliais“.

Stambulo apaðtaliðkasis vikaras vyskupas Louis Pelatre padëkojo popieþiui uþ jo apsilankymà ir palaikymà. Tai maþai kaimenei buvæ palaiminimas ir paguoda. Kad ir bûdami negausûs, ðios ðalies katalikai stengiasi plëtoti turkø visuomenëje karitatyvinæ bei socialinæ veiklà ir prisidëti prie bendrosios gerovës. Palaiminimà ðv. Miðiø pabaigoje graikiðkai suteikë Bartolomëjus I, lotyniðkai – Benediktas XVI.

Šv. Miðiomis baigësi oficiali popieþiaus apsilankymo programa. Keturiø dienø vizitas buvo penktoji Benedikto XVI kelionë á uþsiená ir pirmoji á musulmoniðkà ðalá. Oro uoste popieþiø Benediktà XVI iðlydëjo aukðti miesto ir regiono politikos veikëjai. Atsisveikindamas popieþius pasakë: „Savo ðirdyje jauèiu gilø dëkingumà, o dalis mano ðirdies ir pasilieka Stambule“. Jis puoselëjàs viltá, kad jo apsilankymas paliksiàs draugystës tarp tautø ir religijø þenklà bei iðlaikysiàs teigiamà poveiká ir jam iðvykus.

„Baþnyèios þinios“
katalikai.lt
  
 
   
Apie naujienø grupes 
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt